Sertifikavimo ženklas: Halloumi atvejis
Naujas Prekių ženklų įstatymas numatė naują prekių ženklų rūšį – sertifikavimo ženklus, pagal kuriuos galima atskirti prekes ar paslaugas, sertifikuotas atsižvelgiant į medžiagą, prekių pagaminimo arba paslaugų teikimo būdą, kokybę, tikslumą ar kitas charakteristikas nuo tokiu būdu nesertifikuotų prekių ar paslaugų.
Toks ženklas ne tik garantuoja kokybę, bet (kaip ir bet kuris kitas prekių ženklas) suteikia ženklo savininkui išimtines teises, įskaitant teisę ginti savo ženklą nuo kitų panašių ženklų.
Visgi, sertifikavimo ženklo suteikiama apsauga vertintina atsargiai. Pats sertifikavimo ženklas savo prigimtimi nurodo tam tikrų prekių ar paslaugų charakteristikas, o tokia nuoroda susijusi su ženklo skiriamuoju požymiu. Kuo stipresnis ženklo skiriamasis požymis, tuo yra didesnė galimybė suklaidinti vartotojus dėl lyginamų ženklų panašumo. Todėl sertifikavimo ženklo skiriamosios charakteristikos yra itin svarbios vertinant suklaidinimo galimybę, jei dėl to kyla ginčas.
Tuo tarpu ginčų praktikoje turime vos vieną kitą atvejį, kai yra svarstomas teisinis netikrumas dėl sertifikavimo ženklo skiriamojo požymio vertinimo. Tokie atvejai įpareigoja ne tik atsakingai pažiūrėti į sertifikavimo ženklą kūrimą, bet ir koreguoja sprendimus, kurį ženklą rinktis ginčo atveju.
Pavyzdžiui, vienoje iš Europos Sąjungos bylų Kipras ne tik siekė įrodyti Bendrajam Teismui, kad ženklai, būtent
HALLOUMI ir 
yra panašūs ir egzistuoja suklaidinimo galimybė, bet taip pat siekė įrodyti, kad HALLOUMI ženklas kaip sertifikavimo ženklas turi skiriamąjį požymį.
Kipro nuomone, skirtingai nei individualių prekių ženklų atveju, sertifikavimo ženklai nenurodo komercinės kilmės. Tokie ženklai labiau identifikuoja pačias prekes ir paslaugas, kaip priklausančias tam tikrai klasei ir atitinkančias tam tikras sertifikavimo taisykles ir atskiria jas nuo nesertifikuotų prekių ar paslaugų.
Kaip kad ginčo atveju, faktas, kad terminas „halloumi“ nurodo tam tikros sudėties sūrį jau yra priežastis laikyti, kad ženklas atitinka visus reikalavimus, keliamus sertifikavimo ženklui. Jei toks ženklas yra aprašomasis, tai tik todėl, kad jis yra sertifikavimo ženklas ir jis turi tam tikro laipsnio skiriamąjį požymį.
Bendrasis Teismas, įvertinęs ir išanalizavęs šalių argumentus ir įrodymus, patvirtino, kad žodis „halloumi“ Jungtinėje Karalystėje būtų tiesiogiai suprantamas kaip žymuo, aprašantis prekių charakteristikas ar prekių kilmę, t. y., kaip nurodantis tam tikros sudėties sūrį, gaminamą Kipre, o ne kaip sertifikuotos kokybės nuoroda ar net kokybės nuoroda. Todėl laikė, kad sertifikavimo ženklas yra aprašomasis ir todėl turi silpną skiriamąjį požymį, kas taip pat turėjo įtakos sprendimui, jog suklaidinimo galimybės nėra, nors ženklai buvo registruoti panašioms prekėms ir buvo nustatytas tam tikro laipsnio fonetinis ir semantinis ženklų panašumas.
Šis ginčas Bendrajame Teisme dėl sertifikavimo ženklo HALLOUMI patvirtino, kad nepaisant detalaus ženklų panašumo vertinimo, vis dėlto būtų sudėtinga įrodyti, jog sertifikavimo ženklas gali būti suvokiamas vartotojų daugiau kaip nei nuoroda į prekių ar paslaugų charakteristikas ir turėti skiriamąjį požymį. Dėl ko vartotojai galėtų susieti sertifikavimo ženklą su panašiu ženklu ir klaidinti vartotojus.
Šis sprendimas buvo apskųstas Teisingumo Teismui. Lieka tik laukti, ką pasakys Teismas dėl sertifikavimo ženklų skiriamojo požymio ir jo įtakos vartotojų suklaidinimui.
