Naujienos

Daugiau galimybių registruoti lietuvių kalbos reikalavimų neatitinkančius vardus

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla, kurios įsiteisėjusiu sprendimu pripažinta lietuvių kilmės tėvų teisė vaikui parinkti vardą, kurio sandara prieštaravo lietuvių kalbos taisyklėms.

Pagal nusistovėjusią praktiką, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimus bei vadovaujantis galiojančiomis  taisyklėmis dėl civilinės būklės aktų registravimo, buvo negalima situacija, kai civilinės būklės aktai būtų sudaromi ne lietuvių kalba. Teisme nagrinėtu atveju pareiškėjai prašė įregistruoti vardą, kurio sandara neatitiko lietuvių kalbos taisyklių. Nors pageidaujamas vardas yra sudarytas iš lietuvių kalbos rašmenų  ir nereikalauja gramatinimo, Valstybinė lietuvių kalbos komisija konstatavo, jog vardas yra neregistruotinas, nes raidžių „ey“ junginys lietuvių kalboje nevartojamas nei rašant lietuviškus, nei tarptautinius žodžius, jį lietuvių kalboje dažniausiai atitinka dvibalsis „ei“.

Inicijavus bylą teisme, be panašiose bylose įprastų vertinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių teisių konvencijos užtikrinamų teisės į vardą, kaip vieno iš asmens identiteto ir privataus gyvenimo gerbimo, elementų, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintą asmenų laisvo judėjimo principą ir 2016 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktą išaiškinimą, jog atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas sutarties 21 str. pripažintų laisvių apribojimu, jei tai asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų[1]. Gerbiant tai, jog vaiko vardo parinkimas yra individualus tėvų pasirinkimas ir, nors jis gali būti ribojamas tai pateisinant visuomenės gerove, šio pasirinkimo ribojimai turi būti atliekami įvertinus kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų, kadangi vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę[2], Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Galiausiai, savo sprendimu įpareigojęs civilinės metrikacijos įstaigą pakeisti vaiko vardą į pageidaujamą, bylą nagrinėjęs teismas pabrėžė, jog dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių lietuvių kalbos taisyklių neatitinkančio vardo registracijos prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste bei Lietuvos jurisprudencijoje įtvirtino Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą: jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą[3]. Šis teismo sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į visą eilę aplinkybių – pareiškėjų, vaiko tėvų, pateiktus argumentus dėl kosmopolitiško gyvenimo būdo, šeimos poreikio dažnai keliauti, darbinių bei asmeninių santykių su kitos tautybės bei kalbos asmenimis, planuojamo vaiko ugdymo, vardo reikšmės svarbos asmenybės formavimuisi.

Šiame straipsnyje aptariamas sprendimas iš esmės praplėtė teisės į vardą supratimą bei sukūrė horizontalųjį precedentą. Tai reiškia, jog analogiškose bylose bent jau pirmosios instancijos teismas privalės atsižvelgti į šią praktiką. Tuo tarpu pareiškėjai savo poziciją galės grįsti viešuosiuose registruose esančių vardų registracija kaip pagrindu pripažinti teisę į atitinkamą vardą net ir nesant tautinio pagrindo – vadinasi, vien faktas, jog atitinkamas vardas yra oficialiai registruotas Lietuvos Respublikoje sudaro prielaidas atitinkamam prašymui pateikti. Iš kitos pusės, institucijoms, nesutinkančioms su teikiamais prašymais, sprendimas padidino įrodinėjimo apimtį – nuo šiol įrodinėjant ginčijamos neigiamos išvados pagrįstumą teks pateikti svarius duomenis, kad atitinkamo vardo naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje.

[1] 2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14.

[2] 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00.

[3] 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02.

Apie autorių:

Susijusios naujienos

Po pakartotinės ekspertizės Valstybiniame patentų biure (VPB) buvo įregistruotas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) jau ne vienerius metus naudojamas grafinis prekių ženklas „Man ne dzin“.

Šiame ginče LiJOT atstovavusi…

Primename, kad įgyvendinant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas nuo šių metų juridiniams asmenims taikoma prievolė Registrų centro posistemyje JANGIS pateikti informaciją apie galutinius naudos…

Gegužės 25 d. buvo minimas 4-asis Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento (BDAR) gimtadienis. Kaip mums sekasi su juo gyventi? Ar prisitaikė verslas? Ar naudojasi savo teisėmis gyventojai? Kaip atrodome Europos kontekste?

Kviečiame…

Siekdami tobulinti svetainę, pasiūlyti geresnes bei Jums pritaikytas paslaugas, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“. Nenaudosime slapukų jūsų įrenginyje, jei nesutiksite. Tačiau paaiškiname, jog jeigu nesutiksite, tam tikros svetainės funkcijos gali neveikti tinkamai arba visai neveikti. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti. Daugiau informacijos apie asmens duomenų tvarkymą, slapukus, jais renkamus asmens duomenis, Jūsų teises bei kitą su privatumu susijusią informaciją, rasite mūsų Privatumo politikoje.