Juosta 5

2013 metai

ai drift
2013-12-04
2013 m. gruodžio 4-6 d. Vilniuje vyko „Inovacijų forumas“, kuriame AAA Law partneris, advokatas Andrius Iškauskas skaitė pranešimą apie intelektinės nuosavybės apsaugos svarbą inovacijoms bei kokie iššūkiai ir galimybės atsiranda sujungus šias sritis. Savo pranešime A. Iškauskas apžvelgė intelektinės nuosavybės apsaugos bei inovacijų svarbą verslui ir visuomenei.

2013 m. gruodžio 4-6 d. Vilniuje vyko „Inovacijų forumas“ (angl. Innovation drift), kuriame AAA Law partneris, advokatas Andrius Iškauskas skaitė pranešimą apie intelektinės nuosavybės apsaugos svarbą inovacijoms bei kokie iššūkiai ir galimybės atsiranda sujungus šias sritis. Savo pranešime A. Iškauskas apžvelgė intelektinės nuosavybės apsaugos bei inovacijų svarbą verslui ir visuomenei.

„Intelektinės nuosavybės apsauga skatina inovacijas ir prisideda prie ekonomikos augimo. Ji svarbi tiek didžiosioms, tiek vidutinėms ir mažosioms įmonėms. Didžiosios įmonės, investuodamos į naujoves turi galimybę užsidirbti ir toliau plėstis. Tai daroma efektyviau, kai taikomi intelektinės nuosavybės apsaugos principai. Vidutinės ir mažosios įmonės, galinčios skirti mažiau lėšų inovacijų diegimui, iš jų patiria didesnę grąžą nei didžiosios. O taikydamos intelektinės nuosavybės apsaugos principus paprastai greičiau plečiasi, gauna didesnes pajamas ir yra patrauklesnės potencialiems darbuotojams“, – sakė AAA Law advokatas ir partneris A. Iškauskas.

Anot AAA Law partnerio, intelektinės nuosavybės apsauga inovatyvių sprendimų kontekste taip pat yra naudinga visuomenei ir vartotojams. Pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos yra būtinos, kovojant su piratavimu ir klastojimu, kurie daro didelę ekonominę ir socialinę žalą.

Apie „Inovacijų forumą“

Inovacijų forumas“ Vilniuje vyko pirmą kartą. Vienas svarbiausių jo tikslų buvo bendros ES šalių inovacijų politikos aptarimas. Forumo metu paruošta deklaracija, kurioje apžvelgiama 10 svarbiausių Europos inovacijų politikos principų.

Plačiau
Ausra
2013-11-12
2013 lapkričio mėnesį įtakingas teisės žinynas „Best Lawyers“ paskelbė Lietuvos geriausiųjų teisininkų sąrašą, į kurį šiais metais įtraukta AAA Law partnerė ir Europos patentinė patikėtinė - Aušra Pakėnienė. „Best Lawyers“ rekomenduoja Aušrą Pakėnienę kaip vieną geriausių intelektinės nuosavybės specialisčių Lietuvoje.

2013 lapkričio mėnesį įtakingas teisės žinynas „Best Lawyers“ paskelbė Lietuvos geriausiųjų teisininkų sąrašą, į kurį šiais metais įtraukta AAA Law partnerė ir Europos patentinė patikėtinė -  Aušra Pakėnienė. „Best Lawyers“ rekomenduoja Aušrą Pakėnienę kaip vieną geriausių intelektinės nuosavybės specialisčių Lietuvoje.

„Intelektinės nuosavybės teisė tampa vis labiau vertinama ir pripažįstama ne tik tarptautiniu, bet ir Lietuvos mastu. Manau, kad šis įvertinimas padės mūsų potencialiems klientams geriau apsispręsti, renkantis intelektinės nuosavybės teisės specialistus“, – sakė Europos patentinė patikėtinė Aušra Pakėnienė. 

Atranka į „Best Lawyers“ sąrašą vykdoma kruopščiai ir nuodugniai įvertinus konfidencialios geriausių advokatų apklausos metu gautus duomenis. Publikavimas sąraše laikomas ypatingu įvertinimu, nes sąrašas grindžiamas tik rekomendacijomis.

Apie „Best Lawyers“ žinyną

„Best Lawyers“ Jungtinėse Amerikos Valstijose sudaromas nuo 1983 m. ir yra laikomas seniausiu ir labiausiai vertinamu rekomendacijų pagrindu leidžiamu teisės žinynu teisininkų tarpe. Tyrėjai geriausiųjų sąrašus sudaro, remdamiesi išimtinai tik kitų teisininkų rekomendacijomis –  šį metodą taiko jau beveik tris dešimtmečius. Šiuo metu „Best Lawyers“ sąrašai sudaromi beveik 70 pasaulio valstybių, kurių sąrašą galite rasti internetinėje svetainėje www.bestlawyers.com. 

Apie AAA LAW

Tarptautinis žurnalas „Managing Intellectual Property“ nuo 1999 m. kasmet AAA LAW skelbia geriausia įmone Baltijos valstybėse, dirbančia prekių ženklų, patentų ir autorių teisės srityse. AAA LAW turi biurą Estijoje, atstovus Latvijoje ir kitose šalyse. 2010 m. advokatų kontora tapo tarptautinės organizacijos European Law Firm nare.

 

Plačiau
ai login
2013-05-12
Didžiausia lietuviška „torrent“ svetainė „Linkomanija“, sulaukianti ir didžiulio autorių teisių gynėjų bei teisininkų dėmesio, galėtų viso to išvengti ir nesunkiai legalizuoti savo veiklą. Konferencijoje „Login“ šnekėjęs kontoros „AAA Baltic Service Company“ advokatas Andrius Iškauskas pastebėjo, kad legalizuoti savo veiklą svetainės, kurių turinį kelia vartotojai, gali sekdamos tokių grandų, kaip „Youtube“, pavyzdžiu.

Didžiausia lietuviška „torrent“ svetainė „Linkomanija“, sulaukianti ir didžiulio autorių teisių gynėjų bei teisininkų dėmesio, galėtų viso to išvengti ir nesunkiai legalizuoti savo veiklą. Tiesa, tai galimai sugriautų svetainės verslo modelį.

Konferencijoje „Login“ šnekėjęs kontoros „AAA Baltic Service Company“ advokatas Andrius Iškauskas pastebėjo, kad legalizuoti savo veiklą svetainės, kurių turinį kelia vartotojai, gali sekdamos tokių grandų, kaip „Youtube“, pavyzdžiu. Sprendimo esmė – šalia turinio integruoti nuorodą, kurią paspaudę kiti vartotojai ar autorių teisių savininkai gali įspėti, jog turinys yra neteisėtas.

„Bet tai iš esmės sugriautų „Linkomanijos“ verslo modelį. Nes tokiu įrankiu teisių turėtojai labai aktyviai naudotųsi, spaustų ant visų tokių nuorodų, reikia ar nereikia, ir tada „Linkomanija“ turėtų reaguoti. Jei jie nereaguotų, tada jiems būtų dar blogiau negu dabar. Nes jie būtų gavę tą faktinę žinią apie pažeidimą ir jau tada teismui net nereiktų sakyti, kad jie yra kalti dėl to, jog sukūrė sistemą. Užtektų pasakyti, kad štai, yra aprašas, jūs jo nesilaikėte, faktinę žinią turėjote, nepašalinote – kalti“, – pastebėjo A.Iškauskas.

Tiesa, šalinti turinio išsyk nėra privaloma – tam suteikiamos dvi dienos, per kurias tarpininkas turėtų kreiptis į informaciją įkėlusį asmenį paaiškinimo ir tik tada imtis veiksmų. „Aš įtarčiau, kad teisių turėtojai tokiu atveju bandytų sakyti, jog „Linkomanija“ specialiai delsia tas dvi dienas tam, kad nesiimtų priemonių. Ypač kai yra akivaizdu, kad yra pažeidimas. Juk tiems veiksmams atlikti fiziškai dviejų dienų nereikia“, – pastebėjo A.Iškauskas.

Dar vienas niuansas – laikantis tokios sistemos, administratoriams tektų pašalinti visą anksčiau įkeltą turinį, taigi svetainėje faktiškai neliktų senų dokumentų, ji neturėtų archyvo.

Plačiau
2013-04-26
Šiandien, balandžio 26-ąją, Tarptautinės intelektinės nuosavybės apsaugos asociacijos (AIPPI) Lietuvos grupė mini Pasaulinę Intelektinės Nuosavybės dieną. Šiemet ji pasitinkama šūkiu: „Kūrybiškumas – Naujoji Karta“ ir ta proga žmonės skatinami pamąstyti apie intelektinės nuosavybės vaidmenį šiandieniniame besikeičiančiame pasaulyje.

Šiandien, balandžio 26-ąją, Tarptautinės intelektinės nuosavybės apsaugos asociacijos (AIPPI) Lietuvos grupė mini Pasaulinę Intelektinės Nuosavybės dieną. Šiemet ji pasitinkama šūkiu: „Kūrybiškumas – Naujoji Karta“ ir ta proga žmonės skatinami pamąstyti apie intelektinės nuosavybės vaidmenį šiandieniniame besikeičiančiame pasaulyje.

 

„Kūrybiškumas yra bendras visai žmonijai. Nesvarbu kas mes esame, kur ir kokiomis sąlygomis mes gyvename, mes visi turime galimybę kurti. Intelektinės nuosavybės tikslas yra puoselėti sąlygas ir aplinką, kurios leistų kūrybiškumui ir novatoriškumui sklisti po pasaulį“, – pristatydamas šių metų temą sakė Pasaulinės Intelektinės Nuosavybės Organizacijos generalinis direktorius Francis Gurry.

 

AIPPI Lietuva, minėdama Pasaulinę Intelektinės Nuosavybės dieną, ketina dėti dar daugiau pastangų tam, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje toliau būtų kuriama stipri, pastovi ir gerbiama intelektinės nuosavybės sistema, leidžianti augti ir plisti kūrybiškumui bei inovacijoms.

 

Šių metų balandžio mėnesį Tarptautinės intelektinės nuosavybės apsaugos asociacijos (AIPPI) Lietuvos grupė organizavo 8-tąją Tarptautinę Baltijos šalių konferenciją, kurioje dalyvavo 130 delegatų iš įvairių pasaulio šalių. Konferencijos metu buvo aptarti iššūkiai, kylantys Baltijos ir kitose Europos šalyse, vieningos patentų sistemos kūrimas ir ES Komisijos pristatytos tabako produktų standartizuotos pakuotės įvedimas ES šalyse. Diskusijų metu buvo pabrėžiama, kad visi rinkos dalyviai turėtų vienodas galimybes pasinaudoti pramoninės nuosavybės suteikiamomis išimtinėmis teisėmis, pateikiant rinkai savo prekes ar paslaugas. Tai leistų sukurti tokią sistemą, kurioje būtų tinkamai kovojama prieš nelegalius produktus, o vartotojus pasiektų teisinga informacija.

 

„Intelektinės nuosavybės teisės yra kertinis ramstis žiniomis grįstoje visuomenėje bei ES ekonomikoje. Inovacijos ir kūrybiškumas įgalina ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų sukūrimą, tačiau tinkamai neapsaugotos jos praranda savo vertę ir išskirtinumą. Dėl šios priežasties intelektinės nuosavybės teisių gynimui ir skatinimui turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – sako AIPPI Lietuva prezidentas, advokatas Marius Jakulis Jason.

 

Anot M. Jakulio Jason, prekės ženklų ir patentų apsauga, autorinės ir kitos su intelektine nuosavybe susijusios teisės skatina inovacijas ir investicijas, ragindamos individus ir kompanijas kurti naujus produktus, paslaugas ir technologijas bei pristatyti juos rinkoje.

Apie AIPPI Lietuva:

Tarptautinės intelektinės nuosavybės apsaugos asociacijos (sutrumpintai AIPPI) Lietuvos grupė yra savarankiška, nepriklausoma visuomeninė organizacija, savanoriškumo bei demokratijos pagrindu vienijanti Lietuvos Respublikos piliečius, ir užsieniečius, suinteresuotus intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos tobulinimu, dirbančius intelektinės ir patentinės teisės srityse bei besidominčius intelektinės nuosavybės apsaugos problemomis. Grupės veikla apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją.

Šaltinis: www.vz.lt

Plačiau
2013-03-19
„World Trademark Review“ (WTR) 2013 m. paskelbtoje publikacijoje „WTR 1000“ AAA Baltic Service ir gavo auksinį apdovanojimą.

„World Trademark Review“ (WTR) 2013 m. paskelbtoje publikacijoje „WTR 1000“ AAA Baltic Service ir gavo auksinį apdovanojimą. Publikacijoje vyriausiasis partneris Marius Jakulis Jason apibūdinamas kaip savo srities veteranas, įgijęs „itin sėkmingai veikiančio ir „stipraus“ teisininko reputaciją“ ir yra laikomas vienu iš pagrindinių teisininkų Baltijos valstybėse intelektinės nuosavybės srityje.

Vadovaujanti partnerė Otilija Klimaitienė garsėja didžiule patirtimi ginčų sprendimo srityje. Ji yra viena labiausiai patyrusių ginčų sprendimo ekspertų visame regione, atstovaujanti savo klientus LR valstybinio patentų biuro, Europos patentų tarnyboje, Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyboje, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijoje ir Lietuvos teismuose.

 

Plačiau
2013-02-20
2013 m. vasario 19 d., Lietuvos Respublikos ūkio ministrė Birutė Vėsaitė bei dar 24 ES valstybių narių atstovai Europos Sąjungos konkurencingumo tarybos posėdžio metu Briuselyje pasirašė Susitarimą dėl Bendro patentų teismo. Tai yra istorinis įvykis, pažymintis jau daugiau nei 40 metų dedamas bendras pastangas sukurti vieningą Europos patentų sistemą.

2013 m. vasario 19 d., Lietuvos Respublikos ūkio ministrė Birutė Vėsaitė bei dar 24 ES valstybių narių atstovai Europos Sąjungos konkurencingumo tarybos posėdžio metu Briuselyje pasirašė Susitarimą dėl Bendro patentų teismo. Tai yra istorinis įvykis, pažymintis jau daugiau nei 40 metų dedamas bendras pastangas sukurti vieningą Europos patentų sistemą.

Bendras patentų teismas yra naujos bendro galiojimo Europos patentų sistemos dalis ir jo įsteigimas turėtų sumažinti patentų ginčų bylinėjimosi išlaidas. Susitarimas dėl Bendro patentų teismo bus taikomas sprendžiant ginčus, kylančius dėl Europos patentų ir bendro galiojimo Europos patentų. Ginčai dėl Valstybinio patentų biuro išduotų Lietuvos patentų ir toliau bus nagrinėjami Lietuvos teismuose.

Bendro patentų teismo centrinio skyriaus pagrindinė buveinė bus Paryžiuje (Prancūzija), taip pat atskiri teismo centrinio skyriaus padaliniai veiks Miunchene (Vokietija) ir Londone (Jungtinė Karalystė), kuriuose bus nagrinėjamos kai kurios bylos, priklausomai nuo patentuojamo išradimo ar technologijos pobūdžio. Be to, Bendro patentų teismo susitarimo valstybės narės galės steigti teismo regioninius ir vietinius skyrius. Lietuva galės pasirinkti, ar steigti teismo vietinį skyrių Lietuvoje, ar steigti regioninį skyrių kartu su kitomis valstybėmis, ar bylas perduoti nagrinėti centriniam skyriui.

Europos Komisijos pateiktais duomenimis naujoji bendro galiojimo Europos patentų sistema turėtų keliolika kartų atpiginti patentavimo procesus Europoje, įnešti daugiau teisinio aiškumo patentų pareiškėjams ir savininkams bei sustiprinti ES konkurencingumą pasauliniu lygiu. Tai yra svarbu, Lietuvos mokslui ir verslui, kurie vis dar mažai patentuoja, siekdami apginti savo išradimus.

Po pasirašymo turėtų prasidėti parengiamieji darbai, susiję su Teismo Procedūros reglamento rengimu, sprendimais dėl teismo finansavimo, infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių, taip pat svarstomi kiti įgyvendinamųjų teisės aktų ir priemonių priėmimo klausimai.

Tam, kad įsigaliojus Susitarimui Bendro patentų teismo išimtinė jurisdikcija galiotų Lietuvoje, Susitarimas turės būti ratifikuojamas Lietuvos Respublikos Seime.

Lietuva yra Europos patentų konvencija sukurtos Europos patentų sistemos narė nuo 1994 metų, kuomet buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos patentų organizacijos susitarimas dėl bendradarbiavimo patentų srityje ir taip vadinamas Europos patentų išplėtimo Lietuvoje susitarimas. 2004 m. Lietuva pasirašė Europos patentų konvenciją ir tapo trisdešimtąja Europos patentų organizacijos nare. Dabar Lietuvoje kasmet įsigalioja apie 1 tūkst. Europos patentų, išduotų Europos patentų tarnybos, ir apie vieną šimtą nacionalinių patentų, išduodamų Valstybinio patentų biuro (VPB).

Tikimasi, kad pirmieji bendro galiojimo Europos patentai bus pradėti išduoti 2014 metais.

Šaltinis: www.vpb.lt

Plačiau